Didžiulė dronų ataka Kijeve: miestas dega, padėtis dramatiška!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. liepos 4 d. masinės Rusijos bepiločių orlaivių atakos Kijeve. Ukraina ragina sustiprinti oro gynybą kovojant su grėsme.

Massive russische Drohnenangriffe auf Kiew am 4. Juli 2025. Ukraine fordert verstärkte Luftabwehr zur Bekämpfung der Bedrohung.
2025 m. liepos 4 d. masinės Rusijos bepiločių orlaivių atakos Kijeve. Ukraina ragina sustiprinti oro gynybą kovojant su grėsme.

Didžiulė dronų ataka Kijeve: miestas dega, padėtis dramatiška!

Šiandien iš Kijevo pasiekė nerimą keliančios žinios: dešimtys Rusijos kovinių bepiločių orlaivių nusileido į Ukrainos sostinę. Remiantis pirmaisiais pranešimais iš *Radio Köln*, įvairiose miesto vietose, ypač Solomjankos rajone, kilo keli gaisrai gyvenamuosiuose pastatuose. Tai dar kartą atskleidė nerimą keliantį konflikto paaštrėjimą, dėl kurio Ukraina buvo nežinioje daugiau nei trejus metus.

Daugiau nei trijų milijonų gyventojų turinčio Kijevo piliečiai susidūrė su dar vienos didelio masto bepiločio atakos pasekmėmis. Meras Vitalijus Kličko pranešė apie aktyvią priešlėktuvinę gynybą rytiniame Dniepro krante, kur Ukrainos oro pajėgos bandė atremti dronus. Priešlėktuvinės ugnies garsai mieste girdėjosi valandų valandas. Karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka iš karto nepateikė informacijos apie aukas, tačiau tai tik iš dalies ramina, atsižvelgiant į atakų sunkumą.

Išpuolio padariniai

Dronų daroma žala neapsiriboja vienu rajonu. Naikinimas taip pat įvyko dar mažiausiai keturiose miesto vietose, sukrėtusios kasdienį gyventojų gyvenimą. *Tagesspiegel* praneša, kad Ukrainos oro pajėgos taip pat perspėjo apie dronus kitose šalies vietose, įskaitant Poltavą, Čerkasus, Kirovohradą ir Žitomyrą.

Situacija itin įtempta. Atsižvelgiant į nuolatinę Rusijos atakų grėsmę, raginimai stiprinti oro gynybą skamba kaip niekad garsiai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarų sąjungininkus sukurti modernias oro gynybos sistemas, kad būtų galima veiksmingiau apsaugoti civilius. Šie reikalavimai nėra nauji, jie pateikti kontekste, kuriame tarptautinės organizacijos ir įvairios šalys su nerimu stebi konflikto eskalavimą.

Žvilgsnis į platesnę situaciją

Pastarieji bepiločių orlaivių smūgiai yra tik dalis tebevykstančios kampanijos, kuri paveikė daugelį Ukrainos miestų, tokių kaip Odesa ir Charkovas. Nors Odesa laikoma svarbiausiu Ukrainos ekonomikos uostu, išpuoliai kelia pavojų ne tik civilių gyvybėms, bet ir esminei ekonominei veiklai. Charkove, kur fronto linija yra arti, išpuoliai taip pat atnešė tragiškų aukų. Neseniai buvo gauta pranešimų apie mirtis ir sužalojimus, kai buvo aptrenktas gyvenamasis namas.

Tarptautinė bendruomenė į atakas reaguoja vis labiau pasipiktindama ir aptaria galimas priemones, kaip užkirsti kelią tolesniam eskalavimui. JT ir NATO atidžiai stebi situaciją. Pirmieji šių organizacijų nariai rodo norą teikti karinę paramą Ukrainai.

Karas Ukrainoje ne tik atskleidžia niokojantį poveikį civiliams gyventojams, bet ir kelia klausimų dėl diplomatijos bei ateities karinių strategijų. Iššūkiai, su kuriais susiduria tarptautinė bendruomenė, yra sudėtingi. Belieka tikėtis, kad ryžtingi veiksmai ir parama iš užsienio gali padėti civiliams Ukrainos gyventojams šiais sunkiais laikais atgauti normalumo jausmą.

Tiems, kurie tikisi, kad naujienų srautas iš Ukrainos taps pozityvesnis, belieka pamatyti, ar spaudimas Vakarų sąjungininkams dėl didesnės paramos duos vaisių. Situacija tebėra įtempta, o Ukrainos žmonės turi susidoroti su dienos iššūkiais, baimindamiesi dėl savo saugumo.