Kas trečias savivaldybių euras skiriamas socialinei ir jaunimo gerovei!

Kas trečias savivaldybių euras skiriamas socialinei ir jaunimo gerovei!

Dabartiniai skaičiai kalba patys už save: Vokietijos miestai ir savivaldybės daugiau nei trečdalį savo biudžeto investuoja į socialines problemas ir jaunimo ugdymą. Šis pokytis ypač įspūdingas Vokietijos ekonomikos instituto (IW Cologne) tyrime, kuris rodo, kad išlaidos šioje srityje nuo 1992 m. padidėjo 50 %. Ypač atkreiptinas dėmesys į socialinės paramos ir vaikų priežiūros didėjimą, kurie nebėra tik smulkūs savivaldybių biudžetų aspektai, o yra pagrindinė užduotis. Kelno radijas praneša, kad tai ne tik iššūkis, bet ir būtinybė šiandieninėms savivaldybėms.

Per pastaruosius 30 metų savivaldybių išlaidų sudėtis labai pasikeitė. Nors kitose srityse, tokiose kaip kelių tiesimas ar nuotekų ir atliekų šalinimas, mažėja, socialinės išlaidos tapo svarbesnės. Šie pokyčiai dažnai yra valstybės ir federalinio lygmens politinių sprendimų rezultatas. Didelę savivaldybių išlaidų dalį lemia tokie teisiniai reguliavimai kaip SGB II (bazinė apsauga), SGB VIII (vaikų ir jaunimo gerovė) ir SGB XII (socialinė parama), kurie turi tiesioginės įtakos savivaldybių finansinei padėčiai. Šie įstatymai sudaro pagrindą savivaldybių socialinėms išlaidoms, kurios apima įvairius aspektus, pavyzdžiui, pinigines išmokas, infrastruktūrą ir paslaugas, ir dabar turi nuolatinę vietą biudžete.

Žvilgsnis į finansinius iššūkius

Nenuostabu, kad dėl didelių socialinių išlaidų daugelyje miestų ir savivaldybių kyla fiskalinių problemų. Šis iššūkis ypač ryškus finansiškai silpnesnėse savivaldybėse. Remiantis išsamia analize, bendrosios išlaidos jaunimo ir socialiniams reikalams nuolat didėja visoje šalyje, o Federalinės pilietinio ugdymo agentūros rezultatai taip pat rodo dramatišką socialinio draudimo išlaidų padidėjimą. 2017 m. jos siekė apie 788 mlrd. eurų, o tai sudarė 57,2% valstybės biudžeto išlaidų. Bpb pabrėžia, kad socialinė apsauga, kuriai sudarė 621 milijardą eurų, šioje struktūroje atlieka pagrindinį vaidmenį.

Ši plėtra gali turėti didelių pasekmių savivaldybių finansams. Todėl daugelis mano, kad dabartinis diskursas apie federalinės vyriausybės palengvinimą savivaldybėms yra būtinas. Nors federalinės ir vietos valdžios institucijų finansinės kompensacijos reikalavimas dalijasi tarp partijų, konkretus poreikis imtis veiksmų dažnai lieka antrame plane. Iki šiol nėra vienodo požiūrio į savivaldybes aprūpinti finansiniais ištekliais, kurių reikia socialinei naštai padengti. Pažvelgus į regioninius skirtumus matyti, kad, pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Heseno savivaldybėms tenka didžiausia socialinių išlaidų dalis – 85 proc., o Tiuringija – mažiausia – 38 proc. Vikipedija išryškina šiuos skirtumus.

Apibendrinant galima teigti, kad savivaldybių socialinės išlaidos yra ne tik biudžeto klausimas, bet ir socialinių prioritetų bei iššūkių, su kuriais susiduria miestai ir bendruomenės, išdėstymas. Tyrimai rodo, kad šios investicijos turi didelę socialinę reikšmę ir kartu parodo būtinybę rasti reikiamą pagalbą savivaldybėms. Stiprus ženklas tais laikais, kai socialinė integracija ir vaikų priežiūra yra svarbiau nei bet kada.