Svajonė ar realybė? Ištirkite žavią nakties paslaptį!

Svajonė ar realybė? Ištirkite žavią nakties paslaptį!

Kas vyksta mūsų galvose naktį? Šis klausimas rūpi ne tik mokslui, bet ir Kelne gyvenantiems žmonėms, kaip rodo naujai pasirodžiusi Instagram ritė, kuri iškelia mintį, kad sapne galėtume gyventi antrą gyvenimą. Ar tai lėkšta mintis, ar gili filosofija, galima ginčytis. Faktas yra tai, kad daugelis žmonių pasakoja apie intensyvius sapnų išgyvenimus, kurie jaučiasi tokie tikri, kad pabudę kartais net jaučiasi taip, lyg būtų praradę dalį savo gyvenimo. Bent jau taip skelbiama Gutefrage.net.

Sapnuose mūsų realybės ribos panaikinamos. Nesvarbu, ar tai pasikartojančios vietos, ar „svajonių šeimos“, daugelis svajoja apie alternatyvias tapatybes. Šokiruoja mintis, kad kai kurie žmonės kelerius metus „pagyvena“ viename sapne, įskaitant santykius ir kasdienę rutiną. Bet kas lieka, kai pabundame? Visų pirma, daugelis žmonių prisimena jausmą, tarsi pabudimas būtų „mirtis“ sapnų pasaulyje.

Svajonių paslaptys

Bet kas iš tikrųjų yra svajonės? Martinas Dresleris, pagrindinis miego tyrinėtojas, aiškina, kad žmonės tikriausiai sapnuoja visą naktį. Intensyviausi ir emocingiausi sapnų išgyvenimai pirmiausia atsiranda REM fazės metu. Šios fazės yra ypač įdomios, nes šių sapnų patirtys dažnai būna aiškesnės ir labiau įsimenamos. Tačiau kodėl svajojame, lieka gilus klausimas. Dreslerio teigimu, tai gali būti dėl skirtingų teorijų mišinio – nuo ​​išgyventų patirčių kaupimo iki Antti Revonsuo „Grėsmės modeliavimo teorijos“, teigiančios, kad sapnai padeda susidoroti su pavojingomis situacijomis ir išbandyti naudingą elgesį. Ši teorija rodo, kad, žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, sapnai gali būti pranašesni ruošiant mus realaus pasaulio pavojams.

Taigi ar sapnai yra tik kasdienių įvykių apdorojimas, ar gilesnis mūsų slapčiausių baimių atspindys? Psichologė Brigitte Holzinger mano, kad sapnai yra langas į save, kuriame galime atpažinti savo jausmus judriuose vaizduose. Visų pirma, pasikartojantys modeliai suteikia informacijos apie tai, kas iš tikrųjų mus jaudina.

Miego neuromokslas

Pastaraisiais dešimtmečiais neuromokslai padarė didelę pažangą suprasdami miegą ir sapnus. Tyrėjai, tokie kaip Allanas Hobsonas ir Robertas McCarley, išsiaiškino, kad REM fazes reguliuoja sudėtinga pasiuntinių medžiagų sąveika. Jie kontroliuoja, ar sapnuojame, ar ne. Įdomu tai, kad smegenys gali sukurti svajonių pasaulius net be REM miego, ką Markas Solmsas aiškiai parodė savo darbu su pacientais. Tai reiškia, kad klausimų, susijusių su sapnais ir jų priežastimis, yra dar daugiau, nei manėme.

Apibendrinant, svajonių paslaptis tebėra patraukli sritis, kuri rūpi ir mokslininkams, ir plačiajai visuomenei. Sapnai gali daug atskleisti apie mūsų pasąmonę, mūsų baimes ir viltis. O kol Kelne laukiame kitos svajonės, galėtume savęs paklausti: gal iš tikrųjų gyvename antrajame gyvenime, kai tik užsimerkiame?

Norėdami gauti daugiau informacijos apie giliausias sapnų paslaptis ir jų reikšmes, pažiūrėkite į išsamius paaiškinimus straipsniuose iš Planetos pažinimas ir dasbrain.info.