Kelne nepaprastoji padėtis: didžiausia evakuacija nuo 1945 m.!

Kelne nepaprastoji padėtis: didžiausia evakuacija nuo 1945 m.!

Trečiadienio vakarą Kelnas patyrė nepaprastą situaciją, kai mieste įvyko didžiausia evakuacijos operacija nuo 1945 m. To priežastis – trys amerikietiškos aviacinės bombos iš Antrojo pasaulinio karo, kurias teko nukenksminti. Maždaug 20 000 žmonių turėjo palikti savo namus, nes miesto centras buvo uždarytas didelėje teritorijoje, o traukinių ir automobilių eismas kartais visiškai sustojo. Evakuacija buvo pradėta ryte, skambinant varpais ir uždarant kelius, ypač daug dėmesio skirta saugumui užtikrinti slaugos namuose ir Eduardo ligoninėje.

Labai svarbu buvo nukenksminti bombas, kurios buvo nusėdusios Kelne per bombardavimo kampaniją prieš Trečiąjį Reichą. Šalyje, kuri turėjo kovoti su Antrojo pasaulinio karo pasekmėmis ir daugybe nuostolių, nesprogusių bombų nukenksminimas yra įprasta, bet visada pavojinga užduotis. Bombardavimo kampanija ne tik sukėlė didžiulį sunaikinimą – buvo sugriauta daugiau nei 70 % Kelno namų – bet ir nusinešė daugybę žmonių gyvybių. Mažiausiai pusė milijono civilių žuvo per aviacijos antskrydžius prieš Vokietiją, o tarp miestų ypač nukentėjo Kelnas – sugriauta 176 600 namų.

Saugus grįžimas į Kelną

Nors evakuacija buvo logistinis iššūkis, visa operacija vyko be didesnių incidentų. Bombos neutralizavimo laikotarpiu Hohenzollern tiltas buvo uždarytas, o Kelno Messe/Deutz traukinių stotis buvo draudžiamoje zonoje, todėl tolimųjų reisų eismas buvo nukreiptas kitu maršrutu. Nuo 19.30 val. uždarymai buvo panaikinti, o traukiniai per tiltą nuriedėjo atgal. Tūkstančiai Kelno gyventojų vakare galėjo grįžti į savo namus ir taip pajusti palengvėjimą dienai palikę saugią aplinką.

Nepaisant didžiulių organizacinių pastangų, įvyko vienas incidentas, dėl kurio greitosios pagalbos tarnyboms teko patirti papildomų iššūkių: žmogus atsisakė palikti savo butą. Viešosios tvarkos tarnyba turėjo įsikišti, kad būtų užtikrintas visų susijusių asmenų saugumas. Nors tokių atsisakymų pasitaiko retai, išskirtinėmis aplinkybėmis juos galima pastebėti vėl ir vėl.

Reikalingas, bet varginantis palikimas

Šiandieniniai įvykiai meta šešėlį ant Antrojo pasaulinio karo, kuris niokojo Europą 1939–1945 m., baisumus. Nors dėl oro antskrydžių daugybė miestų ir kaimų tapo griuvėsiais, Kelnas buvo tik vienas iš daugelio miestų, nukentėjusių nuo niokojančių bombardavimo antskrydžių. Strateginiai taikiniai buvo bombarduojami, o civilių aukų skaičius buvo šokiruojantis.

„Po bombardavimo Vokietijoje liko daugiau nei milijardas tonų uolienų ir griuvėsių“, – pranešė istorikas [Welt] ir aiškiai nurodė, kad buvo subombarduota daugiau nei 1000 miestų ir 161 savivaldybė. Kelnas su savo nuniokota infrastruktūra ir daugybe žmonių tragedijų nėra vienintelis šioje skurdžioje ekonomikoje.

Tokios istorinės aplinkybės leidžia suprasti, kad susitaikymas su praeitimi yra ne tik istorijos knygos skyrius, bet ir veikia mus dabartyje. Nepaisant visų iššūkių, Kelnas išlieka gyvybingas miestas, pasižymintis nepaprastu atsparumu ir gebėjimu nuolat susidurti su praeities vaiduokliais.

Tais laikais, kai istorinis suvokimas ir šiuolaikinis liudijimas yra tokie svarbūs, tampa aišku, kad tokios priemonės kaip bombų nukenksminimas yra ne tik techninė būtinybė, bet ir raginimas mums visiems nepamiršti istorijos ir jos pamokų. Nah metu pranešimus apie įvykius Veidrodis suteikia papildomos pagrindinės informacijos. Taip pat atsigręžiama į pražūtingą bombardavimo karą Vokietijoje Pasaulis pasiūlyti skaitytojams išsamų vaizdą apie tuo metu vykusią destrukciją.