Kelnas nelaimėje: Mauricijaus bažnyčia tampa narkotikų pragaru – piliečiai kelia pavojaus signalą!
Kelne piliečiai kritikuoja narkotikų problemą ir Mauricijaus bažnyčios būklę. Meras Rekeris tai komentuoja.

Kelnas nelaimėje: Mauricijaus bažnyčia tampa narkotikų pragaru – piliečiai kelia pavojaus signalą!
Kelne piliečių susirūpinimas yra didelis, ypač kai kalbama apie spartų viešosios tvarkos ir saugumo blogėjimą. „Kölner Stadt-Anzeiger“ atlikta apklausa atskleidė, kad daugelis Kelno gyventojų yra nepatenkinti merės Henriette Reker darbu. Skaitytojas Peteris H. ypač vaizdžiai aprašo nepalankias sąlygas aplink Mauricijaus bažnyčią netoli Neumarkto. Ten esanti parapija kovoja ne tik su pastato gedimu, bet ir su ženkliai išaugusiu narkotikų vartojimu bei su tuo susijusiomis šiukšlėmis, išmatomis ir vaistų likučiais, kurie kasdien užteršia apylinkes. „Viešosios tvarkos tarnyba negali to tiesiog ignoruoti“, – sako Peteris H., kritikuodamas valdžios institucijų įsikišimo stoką. Tačiau problemos neatrodo pavienės, o didesnės problemos, kuri paliečia visą miestą, dalis.
Kokios yra šios aktualios problemos priežastys? Pati merė kalba apie „didėjantį apsileidimą“ mieste ir interviu skundžiasi iššūkiais, kuriuos sukelia ypač laisvos vietos viešosios tvarkos biure. Nepaisant teigiamų aspektų, tokių kaip skaitmeninimas ir sėkmingas Koronos krizės įveikimas, Reker pripažįsta, kad visuomenės saugumui kyla pavojus. Taip pat vyksta politinės diskusijos apie teisingą kovos su benamiais ir narkomanais strategiją. Kai kurie miestai bando išstumti šią grupę iš miesto centro, Kelnas laikosi kitokio požiūrio, kuris nėra be ginčų.
Kvietimas keistis
Henriette Reker ateinančiuose rinkimuose nebedalyvaus. Po dešimties darbo metų ji leidžia suprasti, kad tinkamo įpėdinio vis dar ieškoma. Apskritai rinkimai vyks rugsėjo 14 d. Rekeris, kuris buvo sunkiai sužeistas per dešiniųjų ekstremistų išpuolį per pirmąją rinkimų kampaniją 2015 m., atkreipia dėmesį į Kelno įvairovę, kuriai būdinga 180 tautų ir 130 religinių bendruomenių. Jos kolegos politikai, įskaitant CDU tarybos grupę, palaiko jos raginimą ryžtingiau kovoti su miesto narkotikų scenomis.
Tačiau savo nuomonę turi ne tik jos kritikai. Berivanas Aymazas iš žaliųjų taip pat pripažįsta problemą, tačiau pasisako už socialines priemones, skirtas iššūkiams išspręsti. Jų nuomone, reikia daugiau įsipareigojimų, o ne skųstis dėl ribotų veiksmų galimybių. Pati Reker teigė dažnai susidurianti su atsakomybe už defektus, už kuriuos neatsako. Mieste, kuriam būdinga rezignacija ir nusivylimas, kyla klausimas, ar politinių pasiūlymų pakanka, kad būtų sustabdytas vargas.
Raginimas veikti
Kelne ir toliau verdant diskusijoms apie narkotikų scenas ir visuomenės saugumą, būtinybė įsikišti vietoje tampa vis skubesnė. „Atėjo laikas rasti drąsos ir imtis veiksmų“, – pabrėžia Peteris H. kreipimesi į piliečius pranešti apie neteisybę Kelne. Galbūt laikas ne tik politikams, bet ir patiems Kelno gyventojams stoti ir kartu agituoti už geresnį miestą?
Šios susirūpinimo, politinio spaudimo ir piliečių įsitraukimo dinamikos rezultatai bus itin svarbūs ateinančiais mėnesiais. Tolesni veiksmai turi būti kruopščiai apgalvoti ir nedelsiant įgyvendinti, kad Kelnas būtų išlaisvintas iš narkotikų pragaro.