Grąžinti privalomąją karo tarnybą? NRW atnaujina ir modernizuoja kareivines!

Grąžinti privalomąją karo tarnybą? NRW atnaujina ir modernizuoja kareivines!

Saugumo politikos situacija Europoje pastaraisiais metais smarkiai pasikeitė, o diskusijos apie galimą grįžimą į privalomąją karo tarnybą Vokietijoje įgauna pagreitį. Nuo tada, kai 2011 metais buvo sustabdyta privalomoji karo tarnyba, Bundesveras labai susilpnėjo, o dabar tai tampa matoma: dabartiniais duomenimis, iki 2025 metų karių trūks apie 20 000, o karinės pajėgos gali priimti tik 5 000 karių per metus. Siekdamas patenkinti šį poreikį, federalinis gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD) rimtai svarsto galimybę atnaujinti privalomąją karo tarnybą. Bundesveras ir Federalinė žvalgybos tarnyba tai vertina kaip atsaką į Rusijos grėsmę, kuri artimiausiu metu rizikuoja pradėti įprastinį karą prieš NATO šalis. Gandai apie grįžimą į privalomąją karo tarnybą sklando ore ir kyla karštos diskusijos apie tai, kaip ateityje galėtų atrodyti karinės struktūros ir ar į privalomąją karo tarnybą reikėtų įtraukti ir moteris.

Šiaurės Reine-Vestfalijoje (NRW) jau yra kelios kareivinės, kuriose galima priimti naujus darbuotojus. Tai, be kita ko, apima garsiąsias oro pajėgų kareivines Kelne, kuri yra didesnio plano modernizuoti ir prireikus pertvarkyti Bundesverą dalis. Kitur senos kareivinės turi būti suaktyvintos ar net atstatyti, o tai būtina Vokietijos gynybinio pajėgumo ateičiai. Apskritai NRW į Bundesverą investuoja daugiau pinigų, o statybų apimtys pastaruoju metu išaugo beveik 40 milijonų eurų iki 222 milijonų eurų. Taip pat investuojama į infrastruktūrą, pavyzdžiui, į Glückauf kareivines Unoje, kur statoma per 600 modernių karių apgyvendinimo kambarių.

Karo prievolės realybė ir iššūkiai

Nepaisant diskusijų dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo, daugelyje sričių vis dar yra problemų. Be to, kad reikia atkurti personalą ir struktūras įgyvendinimui, ekspertai, tokie kaip naujasis ginkluotųjų pajėgų komisaras Henningas Otte'as (CDU), pabrėžia, kad Bundesveras dabar nėra aprūpintas privalomajai karinei tarnybai. Buvo panaikinti kariniai pakaitiniai biurai, parduota daug kareivinių, todėl gali būti sunku įgyvendinti visapusišką grįžimą prie šauktinių. Netgi pats šaukimas į šaukimą galėjo būti sugrąžintas tik taikos metu, turint paprastą parlamento daugumą. Viena galimybė galėtų būti modelis, panašus į Švedijos modeliavimo koncepcijas. Švedijoje vyrai turi užsiregistruoti, o dalis metų grupės kviečiama į susirinkimą, nors moterys taip pat gali dalyvauti savanoriškai.

Be to, svarstoma koncepcija, pagal kurią pretendentai į karo tarnybą bus geriau apmokami. Būsimieji „Naujosios karo tarnybos“ kariai gauna „Laikinojo kario“ (SaZ) statusą, suteikiantį jiems patrauklias finansines sąlygas. Šios priemonės skirtos padėti panaikinti personalo spragas Bundesvere, kad būtų pasiekti NATO tikslai.

Tarptautiniai palyginimai

Lygiagrečiai su pokyčiais Vokietijoje, kitos šalys rodo, kad šaukimas vis dar gali atlikti svarbų vaidmenį karinėje strategijoje. Pavyzdžiui, Prancūzija ir Didžioji Britanija jau seniai panaikino karo prievolę ir remiasi profesionaliomis kariuomenėmis, o Lenkija gerokai perginkluoja panaikindama šaukimą. Lietuva ir Latvija juos netgi vėl įvedė. Tačiau Suomijoje karo prievolė yra karinės kultūros dalis, vyrai privalo dalyvauti, o moterys gali dalyvauti savanoriškai. Tokie tarptautiniai pavyzdžiai aiškiai parodo, kad diskusija apie privalomąją karo tarnybą yra daugelio Europos šalių darbotvarkėje ir gali paskatinti aklavietėje atsidūrusias struktūras.

Lieka klausimas, ar ir kada Vokietija imsis reikiamų veiksmų, kad būtų grąžinta privaloma karo tarnyba. Saugumo politikos situacija verčia spręsti šią problemą, o jaunimas Bundesvere ir visuomenėje laukia, kaip susiklostys jų ateitis.