Veiksmo diena Valstybės parlamentas nustato mokyklą: jaunimas iš arti patiria demokratiją

Veiksmo diena Valstybės parlamentas nustato mokyklą: jaunimas iš arti patiria demokratiją

Šiandien, 2025 m. birželio 11 d., Šiaurės Reino-Vestfalijos valstijos parlamento darbotvarkėje numatyta veiksmo diena „Valstybės parlamentas nustato mokyklą“. Šis puikus projektas vykdomas nuo 2018 m. ir juo siekiama sudominti jaunus žmones politinėmis problemomis ir išmokyti juos demokratijos svarbos. Pastaraisiais metais daugiau nei 17 000 mokinių dalyvavo interaktyviuose mokyklos vizituose, suteikdami jiems autentišką įžvalgą apie Parlamento darbą. Veiksmo dienų idėją įgyvendino Valstybės parlamento pirmininkas André Kuperis.

Šiais metais kviečiama 13 mokyklų iš skirtingų miestų, tarp kurių yra stebinantys talentai, tokie kaip Kelno-Holveido bendrojo lavinimo mokykla, Ericho-Kästnerio gimnazija ir Hölderlin-Gymnasium iš Kelno-Mülheimo. Šios mokyklos intensyviai palaiko ryšius su kitomis Šiaurės Reino-Vestfalijos švietimo įstaigomis, siekdamos kartu propaguoti demokratijos idėją.

Įžvalgos apie parlamentinį darbą

Veiksmo dienų metu mokiniai gali naudotis valstybės parlamento lektoriumi ir patirti tikrų diskusijų jausmą. Šiais metais apie 800 jaunuolių perima Diuseldorfo valstijos parlamentą dviem dienoms ir imituoja plenarinę sesiją. Šios simuliacijos metu į darbotvarkę buvo įtraukta prieštaringa diskusija apie privalomus kostiumus mokyklose per karnavalą. 9 klasės mokinys Benas Scheffzickas iš Leichlingeno, kuris imasi valstijos parlamento prezidento pareigų, pasisakė prieš tokią pareigą.

Tokia proga Valstybės parlamento vicepirmininkas Raineris Schmeltzeris pabrėžė, kaip svarbu sudominti jaunimą politinėmis problemomis. „Politika – ne tik suaugusiųjų dalykas“, – aiškino jis ir nurodė, kad tokie veiksmai turėtų priartinti prie šios temos ir anksčiau mažai besidominčius jaunuolius. Mokiniai vis labiau parodo, koks yra jų įsipareigojimas – Fay Koeman iš Diuseldorfo yra geras pavyzdys, kaip galima gauti naujo susidomėjimo politinėmis problemomis per informaciją ir diskusijas.

Politinis švietimas kaip kertinis demokratijos akmuo

Dabartinės diskusijos apie politinį švietimą pabrėžia būtinybę išaiškinti demokratines vertybes ir mažinti ekstremizmą. Šiame kontekste svarbus žingsnis yra „Valstybės parlamentas įsteigia mokyklą“ akcijos diena. 1976 m. Bechersbacho konsensusas, turėjęs sukurti politinio ugdymo pagrindus, ne kartą kvestionuojamas kaip pagrindinis dalykas. Kritikai reikalauja, kad politinis švietimas būtų ne tik prevencinė priemonė, bet ir siektų skatinti brandą bei socialinius pokyčius. Politinio švietimo stiprinimas vaidina itin svarbų vaidmenį, nes jis formuoja piliečius, kurie aktyviai dalyvauja demokratinėje bendruomenėje.

Apibendrinant galima teigti, kad iniciatyva „Valstybės parlamentas kuria mokyklą“ siekiama ne tik politinio jaunimo intereso, bet ir klojamas pagrindas gyvai demokratinei kultūrai. Ar pamokoje, ar tokios veiklos metu – žinantieji, kas verčia valstybės parlamentą, yra geriau pasirengę prisiimti atsakomybę ateityje. Iššūkis tebėra didelis, tačiau tokie įvykiai kaip šis rodo, kad yra daug jaunų žmonių, kurie gerai išmano politiką.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie veiksmų dienas ir politinio švietimo demokratijoje tikslus, apsilankykite Valstybės parlamento svetainėje. Tagesschau ir [bpb.de](https://www.bpb.de/shop/zeitschriften/apuz/political-bildung-2022/515534/politfuer-demokratie-bildung-polit-