Kelnas nuomos spąstuose: 300 milijonų eurų Kaufhof būstinei!

Kelnas nuomos spąstuose: 300 milijonų eurų Kaufhof būstinei!

Kelne šiuo metu daug triukšmo dėl miesto nekilnojamojo turto sutarčių. Prieš dvejus metus tapo žinoma, kad Kelno miestas neturi galimybės įsigyti techninės rotušės, kuri nuomojama nuo 1995 m. Tuo metu miesto taryba nusprendė šią galimybę įtvirtinti nuomos sutartyje, tačiau miesto administracija tuo metu buvo pavaldi vyresniajam miesto vadovui. Lotaras Ruschmeieris ignoravo šį politinį mandatą, todėl dabar kyla klausimų, ar Kelno miesto administracija apgavo miesto tarybą dėl svarbių statybų projektų.

Miesto audito tarnyba neseniai paskelbtoje ataskaitoje patvirtino, kad Kelno miestas galėjo patirti „materialinę žalą“, kuri vertinama nemaža. Daug informacijos politikams buvo suteikta tik paprašius, o visa įvykių dokumentacija yra daugiau nei neišsami. Rundschau nurodo, kad nuo 1995 iki 2025 m. miestas turės surinkti iš viso 556,9 mln. eurų už 1998 m. galutinai baigtą statyti namą, kurio statybos sąnaudos siekė 317,3 mln.

Pirkimo galimybės trūkumas ir brangios nuomos sutartys

Esminė problema ta, kad naujai nuomojamos „Kaufhof“ būstinės nuomos sutartyje taip pat nėra pirkimo galimybės. Miestas už šį turtą iki 2050 m. turės sumokėti daugiau nei 300 milijonų eurų, o dar 50 milijonų eurų būtinai renovacijai. Jas turi tvarkyti šeimininkas, o tai labai apriboja miesto įtaką dizainui KSTA pranešė.

Politinė prielaida, kad Kaufhofo būstinė galėtų būti tarpinė miesto centro gaisrinės stotis, pasirodė klaidinga. Skyriaus statomas skyriaus vedėjas Markusas Greitemannas dabar pasisako už alternatyvų turtą Löwengasse, nes Kaufhofo būstinės renovacija tariamai yra per brangi.

Politinis kontekstas ir atsakomybė

Visa atsakomybė už šią kančią gali slypėti praeityje. FDP parlamentinės grupės vadovas atliko tyrimą Ulrichas Breite buvo pradėta administracijai pabandžius nutraukti Rytų rotušės nuomos sutartį. Nurodė, kad 1997 metų nuomos sutartyje yra išlyga, kuri galioja ir kitoms sutartims. Miesto administracija savo veiksmus čia vertina kritiškai, juolab kad miesto plėtros finansavimas, skirtas tvariam miestų vystymuisi, dabar remia įvairias programas.

Apskritai situacija Kelno nekilnojamojo turto politikoje yra pamoka, kokia svarbi politinių komitetų ir miesto administracijos komunikacija ir skaidrumas. Ateityje tokios programos kaip „Gyvenimo centrai“ ir „Augimas ir tvarus atsinaujinimas“ padės pagerinti miesto struktūrą ir ištaisyti trūkumus. Galiausiai Kelnui reikia geros rankos, kad tvariai sustiprintų miesto centrą ir jo žmones bei nepakliūtų į brangius spąstus.