Sylvia Matuschek kovoja už paguodą: savižudybių artimųjų savipagalbos grupė

Sylvia Matuschek kovoja už paguodą: savižudybių artimųjų savipagalbos grupė

Eifelio kalvose moteris žengė svarbų žingsnį, kad susidorotų su sielvartu ir skausmu po vyro netekties. 2022-ųjų rugpjūtį dėl savižudybės vyro Ralfo netekusi Sylvia Matuschek įkūrė savižudybių aukų artimųjų savipagalbos grupę, kuri pradėjo veikti 2023-ųjų kovą. Jų istorija prasidėjo radikaliu žingsniu – 2018-ųjų pabaigoje pora persikėlė gyventi į Eifelį, ieškodama geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau laimė truko neilgai, nes Ralfas sirgo depresija, vis dažniau ėmė kovoti su panikos priepuoliais ir galiausiai reiškė mintis apie savižudybę.

Kažkada rami Sylvia Matuschek kasdienybė virto košmaru. Ralfas kelis kartus buvo paguldytas į ligoninę, tačiau niekada nesikreipė į gydytojus ir neigė savo mintis apie savižudybę. Sylvia pasakoja, kaip laikui bėgant pasikeitė jos vyras ir kaip ji vis labiau jo bijojo. „Giminės dažnai patiria stigmatizaciją ir jaučiasi palikti vieni ištikus nelaimei“, – sako Matuschekas. Jos vyras buvo ne tik jos partneris, bet ir mylimas žmogus, o žinias apie jo kovą buvo sunku pakelti.

Kelias į savipagalbą

„Pagalbos sau grupė siūlo apsaugotą erdvę dalintis ir apdoroti sielvartą“, – aiškina Matuschekas. Vokietijoje skaičiai kelia nerimą: kasdien nusižudo apie 30 žmonių, o 2023 m. buvo užregistruota apie 10 300 savižudybių, ty 6,6 proc. daugiau nei per pastaruosius dešimt metų. Šiuo sudėtingu laikotarpiu svarbu, kad šeimos nariai galėtų vienas kitą palaikyti. Euskircheno rajone yra dvi savižudybių artimųjų savipagalbos grupės – viena Caritas-Haus Schleiden ir Agus savipagalbos grupė Euskirchene.

„Sielvarto susidorojimas po savižudybės yra ilgas, dažnai vingiuotas kelias“, – teigiama sielvarto ir savižudybės analizėje. Jausmai turi savo dėsnius ir laikui bėgant keičiasi. Matuschekas pabrėžia, kad psichoterapinė pagalba yra būtina, o savipagalbos grupės negali jos pakeisti. Svarbus elementas sprendžiant sielvartą yra netekties įprasminimas. „Įsitraukimas į savižudybių prevenciją gali padėti sukurti teigiamų pokyčių po skausmingos patirties“, – praneša Trosthelden platforma.

Liūdesio iššūkis

Pats sielvartas nėra linijinis – sielvarto atkryčiai yra visiškai normalūs. Norint įveikti sunkias akimirkas ir toliau augti, svarbu pasitikėti savo jėgomis. Kiekvienas, patyręs mylimo žmogaus netektį, taip pat turi išmokti susitvarkyti su kaltės ir gėdos jausmu. Jausti džiaugsmą, nepamirštant mirusiojo atminimo, leidžiama ir būtina. „Svarbi veikla, kuri jums naudinga ir susieja jus su gyvenimu“, – sakoma, ir daugelis nukentėjusiųjų atranda naujų perspektyvų ir būdų, kaip apdoroti sielvartą gamtoje ir bendraudami su draugais.

Apibendrinant, Sylvia Matuschek savipagalbos grupė yra ne tik skausmo, bet ir vilties bei pokyčių vieta. Tai yra tinklas, leidžiantis artimiesiems palaikyti vieni kitus, mokytis vieni iš kitų ir galiausiai rasti būdų, kaip mirusiojo atminimą integruoti į savo gyvenimą. Taip išlieka meilė, net jei skausmas yra gyvenimo dalis.