Ginkluotės bumas: Deutz AG pasinaudoja galimybe krizės ekonomikoje

Ginkluotės bumas: Deutz AG pasinaudoja galimybe krizės ekonomikoje

Ginklų bumas kelia bangas Kelno ekonomikoje, o tradicinė pramonė kovoja su iššūkiais. Ypač įdomus to pavyzdys – seniausias pasaulyje variklių gamintojas Deutz AG, daugiau nei 160 metų gaminantis variklius traktoriams, kombainams ir statybinei technikai. Nuo 2022 metų vasario 13 dienos generalinio direktoriaus pareigas einantis Sebastianas C. Schulte'as pakeitė įmonės kryptį vos pradėjęs eiti pareigas, kai po vienuolikos dienų Rusijos ataka prieš Ukrainą pakeitė saugumo situaciją Europoje. Šiame kontekste Tagesschau praneša, kad NATO šalys nusprendė panaudoti 3,5% savo bendrojo vidaus produkto gynybos išlaidoms, o tai reiškia didelį potencialą tokioms įmonėms kaip Deutz.

Ginklų rinka mato geras Deutz galimybes. Schulte planuoja padidinti bendrovės dalį gynybos sektoriuje nuo mažiau nei 2% iki 5 iki 10%. Kariniams tikslams skirti varikliai reikalauja specialių pritaikymų, kad būtų tinkami žibalui. Kūrimo inžinierius Aleksandras Haasas jau dirba optimizuodamas haubicų variklio modelį. Iš pradžių kai kuriems darbuotojams tai buvo sunkus žingsnis, tačiau skepticizmas atslūgo, nes gynybos verslas ne tik užsitikrina naujų užsakymų, bet ir stabilizuoja darbo vietas.

Išlaidos gynybai ir jų iššūkiai

Finansavimas išlieka pagrindiniu Vokietijos gynybos politikos aspektu. Po naujų rinkimų 2025 m. vasario mėn. federalinė vyriausybė susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir jos pirmtakai. Vokietija jau seniai nepasiekė NATO tikslo padidinti gynybos išlaidas iki 2 procentų BVP, o 2024 metais jų išlaidos sieks 2,1 procento, o tai yra mažiau nei NATO vidurkis – 2,7 procento. Reaguojant į konfliktą Ukrainoje, buvo sukurtas specialus fondas, kurio vertė 100 mlrd. Tačiau ekspertai perspėja, kad be konkrečių priešfinansavimo priemonių gresia 21,5 mlrd. eurų finansavimo atotrūkis iki 2028 m., net jei bus pasiektas 2 proc.

Diskusijas dėl išlaidų gynybai vėl pakurstė konfliktas Ukrainoje. Kylio instituto duomenimis, išlaidų padidinimas nuo 2 iki 3,5 procento BVP kasmet gali kainuoti apie 300 milijardų eurų. Tačiau tai taip pat galėtų paskatinti papildomą privačią ekonominę veiklą ir taip suteikti teigiamų impulsų visai ekonomikai. Visų pirma, naujos kartos gynybos įrangos kūrimas reikalauja iš naujo suderinti Europos mokslinių tyrimų ir plėtros politiką.

Ekonominės alternatyvos ir pasauliniai palyginimai

Nors ginklų bumas įkvepia kai kurias įmones, bendro ekonominio poveikio klausimas išlieka. Klausas-Heineris Röhlas iš Vokietijos ekonomikos instituto mano, kad ginklų bumo potencialas yra ribotas. Nepaisant stiprėjančios ginklų pramonės, automobilių pramonė yra apie dešimt kartų didesnė, o Manheimo universiteto mokslininkai pabrėžia, kad investicijos į švietimą ar infrastruktūrą galėtų turėti ekonomiškai tvaresnį poveikį.

Įspūdingas vaizdas susidaro palyginus dabartinę Vokietijos situaciją su JAV gynybos išlaidomis, kurios gynybai skiria beveik 3,4 procento savo ekonomikos produkcijos. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte priminė, kad Šaltojo karo metais Europa išleido per 3 proc. Esant dabartiniam ginklavimosi bumui ir finansiniam atotrūkiui, kurį prognozuoja ekspertai, jei nebus laiku imtasi veiksmų, gali kilti pavojus Europos gynybos pajėgumams.

Atrodo, kad kai kurios bendrovės, tokios kaip „Deutz“, išlaikė gerą ranką ginklų versle, o politikai susiduria su iššūkiu nustatyti ateities saugumo kursą. Lieka klausimas, kaip šie pokyčiai turės ilgalaikį poveikį Vokietijos ekonomikai, ypač tokiame mieste kaip Kelnas. Nekantraujame pamatyti tolesnius veiksmus!