Günteris Wallraffas: 40 metų apačioje – pažvelkite į nuoskaudas!
Praėjus 40 metų po „All the Way Down“, Günteris Wallraffas apmąsto darbo jėgos migraciją, socialinę nelygybę ir tapatybės politiką Kelne-Ehrenfelde.

Günteris Wallraffas: 40 metų apačioje – pažvelkite į nuoskaudas!
1985 m. spalio 21 d. buvo išleista knyga, kuri ir šiandien skamba daugelio žmonių širdyse: Günterio Wallraffo „All the Way Down“. Šis kūrinys, parduotas per penkis milijonus egzempliorių vokiečių kalba, yra sėkmingiausia negrožinės literatūros knyga Vokietijoje ir jau seniai sulaukė tarptautinio dėmesio – išversta į 38 kalbas, o savo vietą rado net šalyse, kuriose nėra didelės darbo jėgos migracijos. Wallraffas, kuriam dabar 83 metai ir gyvena Kelne-Ehrenfelde, savo kritiškuose ir dažnai rizikinguose pranešimuose pabrėžė aiškias socialines neteisybes per pastaruosius dešimtmečius.
Garsiausia jo išdaiga buvo slaptas tyrimas, kuriame jis apsimetė kaip turkų migrantas Ali Sigirlioğlu. Wallraffas atliko šį eksperimentą per dvejus metus, pakeisdamas savo išvaizdą kontaktiniais lęšiais ir peruku bei pasirinkdamas stereotipinį akcentą. Nesmulkindamas žodžių jis dokumentavo migrantų diskriminaciją ir išnaudojimą įvairiuose darbuose – nuo darbo Thyssen plieno gamykloje iki darbo McDonald's. Šios patirtys ne tik šokiruoja, bet ir pabrėžia žmogiškąsias išlaidas, susijusias su prastais darbo įstatymais.
Drąsus žvilgsnis už fasado
Savo knygoje Wallraffas ne tik atvirai pristatė fizinį ir psichologinį stresą, kurį patyrė būdamas turkų darbuotojas, bet ir atkreipė dėmesį į katastrofiškas darbo sąlygas. Apsaugos priemonių trūkumas, maži atlyginimai ir socialinis spaudimas lėmė, kad migrantai dažnai buvo traktuojami kaip „išeikvojami įrankiai“. Jo patirtis palietė to meto socialinių problemų šaknis ir jau seniai paskatino įkurti tokias iniciatyvas kaip „Užsieniečių solidarumas“, skirtą padėti atvykėliams į Vokietiją. Šios tarpvalstybinės problemos šiandien yra kaip niekad aktualios, ypač atsižvelgiant į šiandieninius migrantus iš Rytų Europos ir Afrikos, kurie turi dirbti panašiomis nesaugiomis sąlygomis.
Pats Wallraffas niekada nebijojo dėl savo galvos. Jis sulaukė grasinimų mirtimi dėl negailestingų tyrimų. Interviu „Berliner Zeitung“ metu jis sakė, kad jaučiasi esąs neteisingos visuomenės, kuri dažnai nepaiso atstumtųjų, dalis. „Atotrūkis jau buvo neįveikiamas prieš Koroną“, - sako Wallraffas, kuris taip pat kritiškai abejoja atotrūkiu tarp politinių institucijų ir žmonių poreikių. Jo nuomone, korona pandemija tik dar labiau sustiprino šį susiskaldymą.
Prisiminimai ir geresnis susidorojimas su neteisybe
Günteris Wallraffas visada suprato, kaip ginti silpniausius visuomenės narius ir papasakoti jų istorijas. Praėjus dešimčiai metų po „The Bottom“ išleidimo, darbo sąlygos pradėjo gerėti, įskaitant dulkių kaukes ir kepures. Paklaustas, kaip suvokia pokyčius visuomenėje, jis leidžia suprasti, kad socialinei nelygybei spręsti dar reikia daug nuveikti. „Turėtume išsaugoti teigiamus pasiekimus, bet kartu nepamiršti ir laukiančių iššūkių“, – aiškina jis.
Wallraffo nenuilstantis įsipareigojimas teisingumui ir žmogaus teisėms nebus pamirštas, o jo darbai bus atidžiai skaitomi visame pasaulyje, net ir tose šalyse, kuriose jis nėra buvęs. „All the Way Down“ ryškiai parodo tamsiąsias darbo migracijos puses ir nepalieka mūsų nepaliestų ir šiandien. Jo įsipareigojimas ne tik leidžia pažvelgti į praeitį, bet ir skatina mus aktyviai spręsti dabartines nuoskaudas ir reikalauti pokyčių.