Rekerio pasitraukimas: Kelno miesto administracija krizės režimu!

Rekerio pasitraukimas: Kelno miesto administracija krizės režimu!

Kelne oras tirštas, nes piliečių nepasitenkinimas miesto politika akivaizdžiai auga. Merė Henriette Reker į dabartinius apklausos rezultatus reaguoja apgailestaudama, tačiau nesistebi. Remiantis Forsa instituto apklausa, kuri buvo atlikta Kölner Stadt-Anzeiger ir Kölnische Rundschau užsakymu, pasitenkinimas jų darbu yra žemiausias. Šokiruojantys 69 procentai apklaustųjų išreiškė nepasitenkinimą Rekerio darbu, o 78 procentai kritikavo miesto administraciją. Tai rodo dramatišką padidėjimą, palyginti su prieš aštuonerius metus, kai tik 37 procentai buvo nepatenkinti Reker pasirodymu. Kölner Stadt-Anzeiger praneša, kad 93 procentai AfD šalininkų ir 79 procentai respondentų iš kairiųjų dirba su Rekerssatis.

Nuo 2015 metų pareigas einanti Reker prisipažįsta, kad visų užsibrėžtų tikslų nepasiekė. „Man liūdna, kad patobulinimai nepastebimi greičiau“, – aiškina ji, tikėdamasi, kad jos įpėdinis galės remtis geresne administracija. Nors mokyklų statyboje padaryta pažanga, vis dar išlieka didelių iššūkių, tokių kaip eismas, šiukšlės ir nusikalstamumas.

Rinkimai ir kandidatai

Artėja rugsėjo 14-ąją vyksiantys vietos rinkimai, o Kelno gyventojai nesutaria dėl kandidatų. Apklausoje tik trečdalis apklaustųjų buvo įsitikinę, kad su nauja miesto taryba situacija pagerės. Atrodo, kad žalieji ypač nukentėjo, nes, palyginti su praėjusiais rinkimais, jie gali prarasti nuo 28,5 iki 24 proc. SPD ir CDU – taip pat įtrauktos į apklausą – taip pat prognozavo mažiau balsų. Priešingai, kairieji ir AfD švenčia didelius pasiekimus. Kairieji galėtų padidinti savo balsų skaičių nuo 6,5 iki 11 procentų, o AfD – nuo ​​4,4 iki 10 procentų. Tarp kandidatų į merus pirmauja Markusas Greitemannas (CDU) su 11 procentų, po 10 procentų – Berivanas Aymazas (žalieji) ir Torstenas Burmesteras (SPD). Rundschau Online praneša, kad 40 procentų turinčių teisę balsuoti šiuo metu negali apsispręsti dėl nė vieno kandidato.

Apskritai, 79 procentai Kelno gyventojų planuoja balsuoti, o tai viršija NRW vidurkį – 71 procentą. Tačiau belieka laukti, ar tie, kurie turi teisę balsuoti, atiduos savo balsą kovotojams už „geros savijautos politiką“, ar užteks drąsos reikalauti griežtesnių struktūrų. Daugiau nei pusė Kelno gyventojų jaučia didelį susidomėjimą vietos politika, 54 proc., tačiau tik 47 procentai yra informuoti apie artėjančių rinkimų datą.

Pasitenkinimo jausmas ir iššūkiai

Nepaisant blaivių apklausos rezultatų, aštuoni iš dešimties Kelno gyventojų džiaugiasi gyvenimu mieste. Remiantis 2023 m. Miesto plėtros ir statistikos tarnybos ataskaita, subjektyvus pasitenkinimo Kelnu jausmas yra apie 60 proc. Didžiausias problemas gyventojai mato eismą ir draugiškumo dviračiams stoką. Vis dėlto pirmieji patobulinimai transporto sektoriuje pastebimi, net jei kelias į modernų ir gyventi tinkamą miestą vis dar atrodo ilgas. Kelno miestas pabrėžia, kad, nepaisant visų iššūkių, dauguma Kelno gyventojų tam tikru lygiu pasitiki savo miesto ateitimi.