Karštis kelia pavojų mūsų sveikatai: taip galite tinkamai apsisaugoti!

Karštis kelia pavojų mūsų sveikatai: taip galite tinkamai apsisaugoti!

Kai temperatūra pakyla į viršų, tai greitai gali tapti iššūkiu – ne tik gamtai, bet ir mums, žmonėms. Vasaros karštis gali kelti ypatingą pavojų sveikatai. Štai iš ko ekspertai Güterslo radijas įspūdingai apibendrinti. Paprastai žmogaus kūno temperatūra yra apie 37 laipsniai. Tačiau išorinės sąlygos, tokios kaip aukšta temperatūra ir drėgmė, gali paveikti šią temperatūrą ir netgi tapti pavojinga.

Karštais vasaros mėnesiais mūsų kūnai gali pagaminti iki dviejų litrų prakaito per valandą, kad atvėstų. Tai sukelia vadinamąjį garavimo vėsinimą, kuris padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Tačiau gyvenimas karštyje turi savo kainą: prakaituojant krauju dažnai patinsta galūnės, o jo galima nusipirkti už padidėjusį skysčių netekimą, dėl kurio sutirštėja kraujo sudėtis ir todėl gali būti pavojinga.

Šilumos streso rizika ir simptomai

Didelio karščio streso simptomai yra įvairūs. Žmonės dažnai jaučia galvos svaigimą, galvos skausmą ar net nuovargį. Veido paraudimas ir raumenų skausmas taip pat nėra neįprasti. Ypač didelė rizika kyla tokioms grupėms, kaip vyresni nei 65 metų žmonės, vaikai ir žmonės, kurie anksčiau sirgo ligomis arba vartoja tam tikrus vaistus. Šioms rizikos grupėms dar labiau gresia didėjantis visuotinis atšilimas, kaip ir yra Roberto Kocho institutas akcentai. Ten taip pat pabrėžiamas efektyvios šilumos apsaugos poreikis.

Tikimės, kad dėl klimato kaitos per ateinančius dešimtmečius Vokietijoje padidės karščio bangos. Kai temperatūra viršija 30 laipsnių Celsijaus ir pučia mažas vėjas, o po to seka tropinės naktys, kai neatšąla žemiau 20 laipsnių, kalbama apie karščio bangą. Paprastai tai trunka keletą dienų. Specialistai yra ypač paveikti Klimato žmonių sveikata Pasak miesto gyventojų, todėl, kad didmiesčiuose jiems trūksta lengvo priėjimo prie vėsių vietų ir dėl sandarių paviršių karštį jaučia kasdien.

Atsargumo ir apsaugos priemonės

Taigi, ką galite padaryti, kad apsisaugotumėte per tokius karščius? Pakankamas skysčių vartojimas yra būtinas norint papildyti prakaituojant prarastas druskas. Izotoniniai gėrimai čia gali būti naudingi, o alkoholis netinka kaip troškulio malšintuvas, nes pašalina vandenį iš organizmo. Taip pat fizinę veiklą turėtumėte atidėti vėsesnėms ryto ar vakaro valandoms, o bute palaikyti vėsą. Taip pat būtinai dėvėkite lengvus ir erdvius drabužius. O jei esate itin karštoje aplinkoje, pavyzdžiui, pirtyje ar mankštinantis lauke, patartina pasitarti su gydytoju dėl vaistų atsparumo karščiui.

Didėjant karščiams visada turime atkreipti dėmesį į pažeidžiamas grupes: senus žmones, nėščiąsias ir sunkiomis ligomis sergančius žmones. Roberto Kocho institutas ragina stiprinti sveikatos priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant sukurti prevencines priemones ir šviesti gyventojus apie pavojų sveikatai.

Taigi klimato kaita daro tiesioginį poveikį mūsų sveikatai. O atsakomybė tenka ne tik asmenims, bet ir vyriausybėms bei institucijoms, kurios turi bendrauti, kad šilumos prevencija būtų efektyvi. Tik kartu bus galima apsaugoti gyventojų sveikatą kylant temperatūrai.